Žmogui iš prigimties yra būdingas bendrystės jausmas, o šiame amžiuje gyventi bendrystės gyvenimą - laiko ženklas. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie nepriklauso jokiai organizacijai, nėra tokie laimingi. Tačiau bendrystės jausmas visą laiką turi būti ugdomas, puoselėjamas. Šis augimas reikalauja visą laiką save dovanoti kitam. Tai suprantama bendrystės dvasingumu, kuris yra išskirtinis šio laikmečio bruožas ir kurio dažnai stinga. Bendrystės dvasingumas gali būti sekmingai ugdomas per ryšius su religija, bažnyčia.

Taip vieną gražų liepos mėnesio sekmadienį Švedriškė sulaukė svečių iš Svedasų. Atvyko gausus, apie trisdešimt asmenų, parapijos choras, klebonas, vargonikė, kad galėtume kartu atšvęsti dviejų parapijų bendruomenių bendrystės dieną. Šv. Mišias aukojo Svedasų ir Švedriškės parapijų klebonai, giedojo Svedasų choras. Beje, šis choras po pamaldų atliko gražų sakralinės muzikos koncertą.

Bendruomenės salėje vyko abiejų bendruomenių bendra agape.Buvo pasidalinta mintimis svarbiais gyvenimo klausimais, pasikeista atminimo dovanomis. Na, neapsieita be nuostabiai parengtų kulinarinių gudrybių. Žinoma, visą laiką skambėjo nuostabios lietuviškos dainos: juk susiejo du chorai.

Ta pačia proga buvo pagerbtas "Švedriškės santalkos" bendruomenės jubiliatas Arvydas Paulionis apjuosiant jį specialiai išausta tautine juosta ir dviejų chorų dovanotu "ilgiausių metų",

Bet svarbiausia, buvo išgyventas bendrystės dvasingumas ne tik tarp atskirų žmonių, bet ir kartu susirinkusių dviejų bendruomenių, patirtas naujas  džiaugsmas - nauja patirtis.

                                                                   A. Jurgelėnas